- pavalioti
- 1 pavalióti K 1. intr. Mgalėti, pajėgti, įstengti (ką padaryti): Ar pavaliósi suvalgyti? V.Kam. Kad pavaliósiu, ant žemės tave pavoliosiu J. ║ pajėgti, suspėti patenkinti kieno norus: Noriančių spaviedoties kunegai pavalioti negalėjo M.Valanč. 2. tr. KŽ, Kal įveikti, nugalėti: Aš misliau, kad aš šnapšę išgersu, pavaliósu, o kaip reik, muni pavaliójo (juok.) Pln. A negal tie patys karaliai parsikibti: katras katrą pavaliótų, tas i laimėtų End. Galėdamas parionis pavalioti nėko nenuveikęs nu mūšos prasišalino S.Dauk. Vienokiai parvis pradžio[je] pagundos reik jausti; nes tuokart spėriaus neprietelių pavaliojam M.Valanč. Aš, silpna tiktai moteriškė, smarkų vilką pavaliojau I. Katė dabar džiaugas …, kad tokius galingus žvėrius ir paukščius pavaliojo, visus su savo liežuviu užmušė PP26. ^ Pavalioti mažesnį – ne dyvai, pavalioki didesnį – būsi vyras LTR(Lkv). Kad mažas buvo, keturius pavaliojo, kaip didis paaugo, kalnus vertė, o kaip numirė, po bažnyčias, po dvarus vaikščiojo (jautis) Kos84. 3. tr. pažaboti: Arklius pavaliojam, idant mūsų klausytų BBJokL3,3. ║ BPII287 prk. turėti savo valioje, priversti klausyti, suvaldyti, sutramdyti: Gal ir visą kūną pavalioti BBJokL3,3. Mūsų valioje yra rankas, kojas ir visą kūną pavalioti, jeib ko pikto regimai nedarytų BPII286. 4. intr. leisti, sutikti (ką daryti): Bočia nepavaliója jam ženytis LzŽ. Mana duktelė, mana mieliausia, negaliu tave pagrąžint atgaliausia, ba senas bočiulis nepavaliója (d.) Lz. \ valioti; apvalioti; atvalioti; davalioti; įvalioti; išvalioti; nuvalioti; pavalioti; parvalioti; pervalioti; suvalioti; užvalioti
Dictionary of the Lithuanian Language.